0
lt
0

Kalendorius


«2017 lapkritis»
P A T K P Š S
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30      


Šiandien

įvykių nėra.

Artimiausiu metu

įvykių nėra.

Bendraukime!

images_1.jpg

Tarptautinė biatlono sąjunga

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas

main_logo.png

Kūno kultūros ir sporto departamentas

irfnlv6681.png

Lietuvos antidopingo agentūra

Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP)

KASP_raides_zenklas_1_1.png

Rungtys
Šaudymas iš mažo kalibro šautuvo Distancijos įveikimas slidėmis Baudos ratas

Per biatlono varžybas sportininkai slidėmis įveikia distanciją, kurios ilgis svyruoja nuo 6 iki 20 km, sustodami ugnies linijose 2 arba 4 kartus. Distancijos ilgis ir ugnies linijų skaičius priklauso nuo varžybų tipo.

Šaudoma į 5 taikinius, kurie yra už 50 m. Estafečių rungtyse sportininkai turi po 3 papildomus šovinius. Yra dvi šaudymo pozicijos: stovint ir gulint, jų eiliškumas priklauso nuo rungties.

Taikinių diametrai: 115 mm šaudymui stovint ir 45 mm šaudymui gulint. Laikas skaičiuojamas nuo starto iki finišo, šaudant laikas nestabdomas.

Už kiekvieną netaiklų šūvį individualiose lenktynėse prie galutinio sportininko laiko pridedama 1 baudos minutė, kitose rungtyse – po kiekvienos ugnies linijos už kiekvieną netaiklų šūvį sportininkas turi įveikti baudos ratą (150 m).

Biatlonininkai startuoja, šliuožia vieną ratą, atšliuožia į šaudyklą, šaudo, tada šliuožią kitą ratą (ratų ir ugnies linijų skaičius priklauso nuo rungties tipo). Po paskutinės ugnies linijos sportininkai šliuožia paskutinį ratą ir finišuoja.

Individualiose ir sprinto varžybose sportininkai startuoja po vieną kas 30 sekundžių. Persekiojimo lenktynėse starto laiką lemia kvalifikacinių varžybų rezultatai. Masinio starto varžybose visi dalyviai startuoja vienu metu

Estafetėse – pirmieji visų komandų nariai startuoja kartu, baigę distanciją, jie paliečia kitą pasiruošusį startuoti komandos narį, taip perduodami estafetę.

Varžybų metu kiekvienas sportininkas pats pasirenka šaudymo vietą ugnies linijoje, kurioje šaudys (individualioje rungtyje, sprinte). Estafečių ir masinio starto varžybose linijos skiriamos pagal starto numerius, o persekiojimo varžybose šaudymo vietą nurodo šaudyklos teisėjas. Sportininkas taip pat turi skaičiuoti netaiklius šūvius, kad žinotų, kiek baudos ratų turės važiuoti. Sportininkai visada turi vadovautis varžybų taisyklėmis.

Mišrios estafetės: du vyrai ir dvi moterys, pirma ir antra startuoja moterys, trečias ir ketvirtas – vyrai. Visa kita tvarka – kaip tradicinių estafečių. 

Individualios lenktynės

Tai tradicinė biatlono rungtis, kuri buvo propaguojama prieš mechaninių taikinių skydų, iš kurių pataikymas/nepataikymas matomas nuo šaudymo vietos, atsiradimą. Pradžioje buvo naudojami popieriniai taikiniai, šaudymo rezultatas skaičiuojamas po paskutinio sušaudymo. Už nepataikytus šūvius prie bendro laiko pridėdavo baudos minutes. Šiandien galioja tas pats principas, tik nepataikyti šūviai matomi iškart. Individualioje rungtyje šaudymas svarbesnis nei kitose rungtyse, kur vietoj baudos minutės reikia įveikti 150 metrų baudos ratą (apie 21-26 sekundės).

Individualioje rungtyje šliuožimo distancija ilgesnė nei kitose, be to yra 4 ugnies linijos. Varžybų laimėtojas paaiškėja tik finišo metu, tad inirtinga kova vyksta iki paskutinės minutės. Geriausi sportininkai individualioje rungtyje užtrunka iki 55 minučių. Vyrai pirmiausiai įveikia 4 km ratą, tada šaudo, kai sušaudo 4 kartą, šliuožia 20 km ir paskutinį 4 km ratą, po kurio – finišuoja. Moterų varžybose tvarka tokia pati, tik jos finišuodamos šliuožia 15 km atkarpą ir 3 km.

Sprinto varžybos


Sprinto varžybos – tai pagreitintas Individualių lenktynių variantas, kuriose šliuožimo greitis svarbesnis už šūvių tikslumą. Už nepataikytą šūvį sportininkas turi įveikti 150 metrų baudos ratą. Sprinto varžybos trunka apie 30 min., įskaitant 2 ugnies ruožus.

Vyrai čiuožia tris ratus po (3, 4 ir 3 km) su 2 ugnies ruožais. Moterys čiuožia tris 2,5 km ilgio ratus su dviem ugnies ruožais.

Persekiojimo lenktynės

Teisę startuoti, starto poziciją ir laiko intervalą sportininkas išsikovoja kvalifikacinėse varžybose, kurios dažniausiai vyksta dieną prieš. Tiek Sprinto varžybos, tiek Individualios lenktynės gali būti traktuojamos kaip kvalifikacinės. Dažniausiai pasirenkamos Sprinto varžybos, pagal kurias sudėlioja persekiojimo varžybų starto pozicijas. Sportininkai šaudo 4 ugnies linijose: gulint, gulin, stovint, stovint. Pasaulio taurės Persekiojimo varžybose dalyvauja 60 sportininkų.

Kvalifikacinių varžybų laimėtojas startuoja 1-asis, kiekvienas sekantis startuoja po tiek laiko, koks atsilikimas nuo laimėtojo fiksuotas kvalifikacinėse varžybose. Tai jaudinanti rungtis, žiūrovai gali matyti pirmaujantį sportininką, stebėti inirtingas kovas distancijoje. Laimėtojas – pirmasis kirtęs finišo liniją. Dalyviai, kurie nuo lyderių atsilieka daugiau kaip 1 ratu – šalinami iš varžybų.

Masinio starto varžybos

Tai bene įspūdingiausia biatlono rungtis, visi dalyviai startuoja kartu. Masinio starto varžybų eiga panaši į individualių lenktynių tik sportininkai įveikinėja trumpesnę distanciją, šaudoma: gulint, gulint, stovint, stovint. Startuoti leidžiama 30 geriausių sportininkų, nes kiekvienam dalyviui turi būti po laisvą skydą su taikiniais labai panašiu laiku. Pirmoje ugnies linijoje sportininkai šaudo į taikinius, esančius eilėse pagal starto numerius. Kitose ugnies linijose sportininkai šaudo prie linijos, pagal tai, kelinti atšliuožė į šaudyklą, pradedant nuo laisvų eilių iš dešinės.

Masinio starto varžybose dalyvauja 15 geriausių pagal Pasaulio taurės taškus, Pasaulio čempionatų prizininkai: trys Sprinto, trys Individualių, trys Persekiojimo. Pasaulio čempionatų medalininkai vilki numerius 1-9. jei dalyvis nuo lyderių atsilieka daugiau nei 1 ratu, jis šalinamas iš varžybų.

Estafečių varžybos

Vyrų estafečių varžybose kiekvienas iš 4 sportininkų įveikia 7,5 km su dviem ugnies linijom. Moterų estafetės panašios, tik jos turi įveikti ratus po 6 km. Pirmieji komandų nariai startuoja kartu, šliuožia 2.5 km (moterys - 2 km), šaudo gulint, šliuožia 2.5 km, šaudo stovint, šliuožia paskutinius 2.5 km ir perduoda estafetę kitam komandos nariui, o jei tai paskutinysis/ketvirtasis – finišuoja. Pirmasis finišo liniją kirtęs sportininkas – laimėtojas (jei nebus pastebėta taisyklių pažeidimų).

Žiūrovai bet kuriuo varžybų metu mato lyderiaujančias komandas. Estafetėse kiekvienas dalyvis turi po tris atsarginius šovinius. Jei šaudant 5 kartus yra nepataikymų – naudojami atsarginiai šoviniai. Dalyviai suinteresuoti pataikyti visus 5 šūvius, kad nereikėtų naudoti atsarginių šovinių, kurių įsidėjimas užtrunka.

Dalyvavimas estafečių varžybose apibrėžtas taisyklėse, startiniai numeriai priklauso nuo pasaulio taurės etapų taškų arba burtų traukimo (atskirose varžybose).

Starto numeris reiškia komandos starto takelį ir šaudymo liniją. Antrąjį ir paskesnius kartus šaudoma prie atšliuožiant į šaudyklą esančios laisvos linijos, žiūrint iš dešinės. Starto eiliškumas komandoje žymimas spalvos kodais: raudona - pirmas; žalia - antras; geltona - trečias; mėlyna – ketvirtas. Žiemos olimpinėse žaidynėse, Pasaulio čempionatuose, Pasaulio taurės varžybose komandų starto numeriai parodo jų pozicijas Pasaulio taurės taškų įskaitoje.

Mišrių estafečių varžybos

Mišrios estafetės komandą sudaro 2 moterys ir 2 vyrai. Moterys šliuožia 6 km, o vyrai – 7,5 km ratus, ugnies linijos yra 2 ir 4 kilometruose. Komandoms duodamas bendras startas. Finišuojantis sportininkas specialioje zonoje turi paliesti sekantį startuojantį narį. Mišrioje estafetėje sportininkai startuoja tokia tvarka: moteris, moteris, vyras, vyras.

Komandų starto numeriai priklauso nuo federacijų turimų taurės taškų (tiek vyrų, tiek moterų). Pirmaujančios federacijos komanda gauna 1 starto numerį, antroji – 2 ir taip toliau. Visa kita tvarka, kaip numatyta estafečių taisyklėse.

Super sprinto kvalifikacinės varžybos

Super sprinto rungtis dažniausiai organizuojama kaip parodomoji. Atsižvelgiant į aplinkos sąlygas, kvalifikacinių varžybų trasų ilgiai gali būti 2.4 ir 3.6 km.

Sportininkai startuoja po vieną, kas 15 sekundžių. Kvalifikacinėse varžybose įveikiami trys ratai, kurių ilgiai 800-1200 metrų. Yra dvi ugnies linijos tarp 800 ir 2400 metrų, po pirmojo rato šaudoma gulint, po antrojo – stovint. Kiekvienas sportininkas turi 5 pagrindinius ir 3 papildomus šovinius. Sportininkai, kurie nepataikė bent vieną kartą iš 8 galimų automatiškai diskvalifikuojami.

Kvalifikacinių varžybų metu kilimo aukštis - 45 ir 75 metrai. Burtų keliu formuojamos 4 grupės. Kiekvienų kvalifikacinių varžybų metu sportininkams suteikiamas 20 minučių prisišaudymui, kuris baigiasi ne vėliau kaip 5 minutės iki starto.

Supersprinto finalinės varžybos

Finalinėse varžybose turi teisę dalyvauti tik geriausi kvalifikacinių varžybų sportininkai – skaičius priklauso nuo esamų taikinių skaičiaus. Visiems dalyvaujantiems sportininkams duodamas bendras startas.

Greičiausias kvalifikacinių varžybų sportininkas startuos 1 numeriu, 1 eilėje (skaičiuojant nuo kairės pusės). Sportininkai, kurių numeriai 2, 3 startuos toje pačioje eilėje. Sportininkai, kurių numeriai 4, 5, 6 startuos antroje eilėje. Ir taip toliau. Atstumai tarp eilių – 5 metrai, nuo starto linijos – 3 metrai. Pirmuosius 20 metrų nuo starto galima čiuožti tik savo eilėje, po 20 metrų gali būti naudojamos čiuožimo technikos.

Finalinėse varžybose ratų ilgis nuo 4 iki 6 km. Reikia įveikti 5 ratus, kurių ilgis nuo 800 iki 1200 metrų. Tarp 8100 ir 4800 metrų yra 4 ugnies ruožai, kuriuose šaudoma tokia tvarka: gulint, gulint, stovint, stovint. Šaudymo tvarkatokia pati, kaip kvalifikacinėse varžybose. Kilimas turi būti tarp 600 ir 125 metrų. Pirmasis, kirtęs finišo liniją – laimėtojas. Kiekvienas paskesnis užima atitinkamai antrą, trečia ir t.t. vietas.





Rėmėjai







© 2009 Lietuvos biatlono federacija. Visos teisės saugomos.
sprendimas: e-puslapiai.lt