0
lt
0

Kalendorius


«2017 lapkritis»
P A T K P Š S
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30      


Šiandien

įvykių nėra.

Artimiausiu metu

įvykių nėra.

Bendraukime!

images_1.jpg

Tarptautinė biatlono sąjunga

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas

main_logo.png

Kūno kultūros ir sporto departamentas

irfnlv6681.png

Lietuvos antidopingo agentūra

Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP)

KASP_raides_zenklas_1_1.png

Istorija

Biatlonas (šiuolaikinė žiemos dvikovė; lot. bis dukart + gr. athlon varžybos, kova) populiariausias žiemos sportas, kuris susideda iš slidinėjimo ir šaudymo mažo kalibro šautuvu į penkis už 50 m išdėstytus taikinius. Svarbiausias biatlono varžybas organizuoja Tarptautinė Biatlono Sąjunga (IBU), vienijanti 66 nacionalines federacijas. 

  Varžybų tipai:

• Patrulių lenktynės (komandinė rungtis);
• Individualios varžybos, kuriose vyrai įveikia 20 km, moterys - 15 km, šaudoma 4 šaudymo zonose (dvi gulint, dvi stovint). Už kiekvieną netaiklų šūvį skiriama 1 baudos minutė;
• Sprintas, kuriame vyrai įveikia 10 km, moterys - 7,5 km, yra 2 šaudymo zonos, už netaiklų šūvį distancija didinama 150 m baudos ratu;
• Estafetė 4×7,5 km, 2 šaudymo zonos, su 3 papildomais šoviniais kiekvienoje šaudymo padėtyje už netaiklų šūvi distancija didinama 150 m baudos ratu;
• Mišri estafetė (2 vyrai x 6 km ir 2 moterys x 6 km), 2 šaudymo zonos, su 3 papildomais šoviniais kiekvienoje šaudymo padėtyje už netaiklų šūvį distancija didinama 150 m baudos ratu;
• Persekiojimo varžybos, kuriose startuojama pagal sprinto rezultatus. Vyrai įveikia 12,5 km, moterys - 10 km . Dalyvauja 60 geriausių sportininkų, startuojančių tokia tvarka, kokia finišavo sprinto lenktynėse, t. y. pirmas startuoja individualių lenktynių nugalėtojas, o kiti biatlonininkai – tokia tvarka, kokia pasiekė finišą. Už netaiklų šūvį distancija didinama 150 m baudos ratu;
• Masinio starto varžybos, kuriose iš karto startuoja 30 geriausių Pasaulio taurės biatlonininkų. Visi sportininkai startuoja drauge: vyrams reikia įveikti 15 km, moterims – 12,5 km ilgio distanciją. Masinio starto lenktynių taisyklės tokios pat kaip persekiojimo lenktynėse . Šios lenktynės Olimpine biatlono disciplina pripažintos tik nuo 1998 m. Nagane (Japonijoje). 

  Biatlono pradžia
Šiuolaikinio Biatlono užuomazgos atsirado XVII – XIX a. šiaurinėse šalyse. Norvegijoje, Švedijoje, Rusijoje, Vokietijoje ir Austrijoje vyko kareivių lenktynės su įvairiomis kliūtimis (tame tarpe ir šaudymu). 1924, 1928, 1936 ir 1948 metais kareivių patrulių varžybos įtrauktos į Olimpinių žaidynių programas kaip parodomosios. Šiuolaikinis biatlonas susiformavo apie 1950 m. 1957 metais biatlonas kaip sporto šaka įtraukta į šiuolaikinės penkiakovės sąjungą. Pirmasis Pasaulio biatlono čempionatas įvyko 1958 m. Austrijoje. Biatlonas į Olimpinių žaidynių programą įtrauktas 1960 m. 1993 metais Londone įkurta Tarptautinė biatlono sąjunga.  

  Biatlonas Lietuvoje
1955 m. vasario 11 d. Vilniuje, Sapieginėje vyko Lietuvos slidinėjimo čempionatas. Šio čempionato programoje vasario 13 d. pirmą kartą Lietuvos istorijoje įvyko oficialios patrulių (biatlono komandinės varžybos) 30 km lenktynės. Jas laimėjo Vilniaus II komanda (J.Jevgrafov, V.Tichomirov, S.Salivon, V.Kazlauskas), nugalėtojų laikas - 2.38.25. Po penkių metų pertraukos, 1960 m. vasario 23 d. Vilniuje įvyko antrosios biatlono varžybos, kurias laimėjo dinamietis V.Višniakov. Pirmasis Lietuvos biatlono čempionatas suorganizuotas 1961 m. Nuo 1962 m. Lietuvos biatlonininkai jau dalyvavo TSRS tautų žiemos spartakiadose.
Didžiausių laimėjimų tarptautinėse ir sąjunginėse varžybose pasiekė: Algimantas Šalna (1980 m. tapo TSRS profsąjungų, 1983 m. TSRS 20 km varžybų čempionu, komandinėse 30 km varžybose užėmė 2 vietą, 1983 m., 1985 m. Pasaulio bei 1984 m. Olimpinių žaidynių estafetės 4 x 7,5 km varžybų čempionas, 1983 m. absoliutus Lahčio žaidynių nugalėtojas ir tų pačių metų absoliutus Holmenkoleno žaidynių nugalėtojas) ir Igoris Gruzdevas (1973 m. tapo Pasaulio jaunimo, 1974 m. TSRS tautų žiemos spartakiados 15 km lenktynių, 1976 m., 1977 m. – TSRS pirmenybių estafetės 4 x 7,5 km varžybų čempionu).  


1967 m. Zarasai, pirmosiose vasaros biatlono pirmenybėse B.Paukštė, V.Janušovskis, A.Vilčinskas ir J.Stašelienė 1972 m. Vladas Česiūnas - 4 k. biatlono sporto meistras, irklavimo Olimpinis čempionas 1973-03-10 Italijos spauda apie Pasaulio čempioną Igorį Gruzdevą

Pirmieji biatlonininkai, dalyvavę 1962 ir 1966 m. Tautų žiemos spartakiadose, buvo V.Survila, A.Zolotcevas (Dinamo), J.Adomonis (Spartakas, nuo 1962 m. – Žalgiris). Vėliau prie jų prisijungė V.Česiūnas, V.Januškovskis, J.Vilūnas, L.Česnovičius ir kiti iš tarybinės armijos grįžę sportininkai. Sporto mokyklose prie draugijų (Dinamo, Žalgirio ir Nemuno) nuo 1967-68 m pradėtos steigti mokomosios grupės. Geras sąlygas kultivuoti biatloną turėjo sąjunginė Dinamo draugija, turėjusi uždarą šaudyklą Dinamo stadione. Varžybos buvo vykdomos Vilniaus Sapieginės parko teritorijoje esančioje sukarintos DOSAAF draugijos atviroje šaudykloje. Iki 1974 m. čempionatuose buvo šaudoma koviniais šautuvais į už 150 m esančius taikinius, o vėliau pradėta šaudyti iš mažo kalibro (toliau m/k) šautuvų į už 50 m. esančius taikinius. Taikinių linijos buvo įrengtos labai primityviai. Tiktai po 1977-78 m. Sapieginėje buvo įrengtos tinkamos konstrukcijos. 1979 m. Ignalinoje, Ažušilės kalno papėdėje įrengta šiuolaikinė biatlono šaudykla ir prie jos 2,5 km asfaltu dengta trasa.
1967 m. L.Česnovičius (Žalgiris) buvo patvirtintas į TSRS profsąjungų rinktinę, o 1968 m. jis Murmanske vykusiose TSRS Olimpinių komandų varžybose 20 km distancijoje iškovojo pirmąją vietą. 1968 m. TSRS vidaus armijų pirmenybėse Sverlovske dinamietis V.Januškovskis jaunimo 15 km distancijoje iškovojo 5-tą vietą, įvykdė sporto meistro normatyvą ir buvo pakviestas į sąjunginę Dinamo rinktinę. 1967-74 m. bėgyje L.Česnovičius Lietuvos čempionatuose 11 kartų tapo čempionu.
Nuo 1967 m. komplektuojamos vaikų mokomosios grupės prie Dinamo, Nemuno, Žalgirio sporto draugijų. 1969 m. jaunimo grupė pirmą kartą startavo 15 km distancijoje. Pirmuoju nugalėtoju tapo A.Vilčinskas (Dinamo).
1970 m. ketverių sostinių varžybose Minske (Minskas, Vilnius, Ryga, Talinas) Vilniaus komanda iškovojo pirmą vietą, o 20 km distancijoje nugalėjo L.Česnovičius.
1971 m. Lietuvos biatlono rinktinė pirmą kartą dalyvavo tarptautinėse varžybose Vokietijoje, Cinvaldo vietovėje. Čia kovota su Berlyno „Dinamo“ rinktine, prizinių vietų neužimta.
1972 m. TSRS jaunių pirmenybėse Dinamo rinktinės sudėtyje startavę I.Gruzdevas, A.Paslauskas ir V.Repšys nugalėjo estafetėje 3 x 5 km. Tais pačiais metais I.Gruzdevas, dalyvaudamas jaunimo 15 km distancijoje TSRS čempionate, laimėjo sidabrą, o estafetėje 3 x 7,5 km Dinamo komandos sudėtyje tapo čempionu. Jis pakviestas į TSRS rinktinę ruoštis Pasaulio jaunimo čempionatui. Jį globoja daugkartinis Pasaulio ir Olimpinis čempionas novosibirskietis A.Tichonovas.

1973-04-07 laikraštyje 1974 m. Minskas, Igoris Gruzdevas Pasaulio čempionate 1974 m. spauda apie Lietuvos biatlono realijas

1973 m. Pasaulio jaunimo čempionatuose Italijoje, Fornidi Sopra I.Gruzdevas tapo dukart Pasaulio čempionu (15 km distancijoje ir estafetėje 3 x 7,5 km). Jis apdovanotas Italijos prezidento taure ir tikro aukso medaliu su prezidento atvaizdu.
1973 m. Socialistinių šalių Olimpinių vilčių varžybose Bulgarijoje jaunimo 15 km distancijoje nugalėjo dinamietis A.Paslauskas.
1974 m. Pasaulio jaunimo čempionate Suomijoje I.Gruzdevas estafetėje 3 x 7,5 km tapo čempionu, o 15 km distancijoje iškovojo bronzos medalį.
Tais pačiais metais TSRS tautų žiemos spartakiadoje I.Gruzdevas tapo čempionu jaunimo 15 km distancijoje. Čia į dešimtuką pakliuvo ir A.Paslauskas (9 vt.).
Už sėkmingus biatlonininkų startus 1973-74 metų sezonuose treneriams V. Januškovskiui, J.Stašelienei (Dinamo) ir J.Adomoniui (Žalgiris) suteikti LTSR nusipelniusių trenerių vardai.
1974 m. pabaigoje buvo įvesta dar viena biatlono rungtis – 10 km sprintas su dviem ugnies linijom ir papildomu 150 m baudos ratu už nepataikymą.
1975 m. Vilnius, Vladimiras Januškovskis ir Lechas Česnovičius 1976 m. Estija, LTSR nusipelniusi biatlono trenerė - Julija Stašelienė 1977 m. Vilnius, LTSR Dinamo rinktinės vyrų komanda (4-as iš dešinės - Igoris Gruzdevas)

1975 m. TSRS čempionate Sarajeve m/k šautuvais moterų tarpe 6 km distancijoje 5-tą vietą užėmė dinamietė Jadvyga Sumbar (Junevič) ir primoji iš Lietuvos moterų biatlonininkių įvykdė sporto meistro normatyvą.
1976 m. sąjunginėse Dinamo pirmenybėse Sverdlovske jaunių tarpe dukart nugalėjo M.Kačanovskis – 10 km be šaudymo ir 10 km su dviem ugnies linijom.
1976 m. ir 1977 m. TSRS čempionatuose estafetėje 4x7,5 km Dinamo rinktinės sudėtyje čempionu tapo I.Gruzdevas.
1976 m. Čekoslovakijoje (Kymorovo) vykdant socialistinių šalių varžybas m/k šautuvais estefetėje 3 x 7,5 km M.Kačanovskis, S.Radziulis ir P.Varna iškovojo pirmą vietą, o 15 km jaunimo tarpe M.Kačanovskis buvo 4-as. 20 km distancijoje A.Paslauskas buvo antras bei laimėjo estafetę 4 x 7,5 km.
M.Kačanovskis pakviestas į Sąjunginę Dinamo rinktinę.
Nuo 8-to dešimtmečio vidurio biatlonas Lietuvoje tampa itin populiaria žiemos sporto šaka.

1979 m. Ignalina, Algis Cicėnas Respublikinėse biatlono pirmenybėse 1980 m. Ignalina, Respublikos čempionatas 1980 m. Sapieginė, prisišaudymas

1978 m. Nemunietis Č.Gotovskis sąjunginėse „CS Urožaj“ pirmenybėse iškovojo 2 –ą vietą 20 km individualiose lenktynėse, 1980 m. toje pačioje runtyje tapo Lietuvos TSR čempionu.
1979 m. TSRS čempionate Gubachoje (Permės sritis) 7,5 km sprinte dinamietis M.Velička jaunių tarpe iškovojo trečią vietą.
1980 m. į TSRS profsąjungų rinktinę pakviestas Kauno kūno kultūros instituto studentas A.Šalna. Tais pačiais metais jis nugalėjo TSRS profsąjungų pirmenybėse 20 km distancijoje.
1981 m. Sverdlovske vykusiose sąjunginėse „Uralo taurės“ varžybose V.Rimašius 10 km distancijoje nugalėjo jaunių tarpe.
1982 m. Žalgirietis V.Strolia tapo LTSR spartakiados nugalėtoju sprinto (10 km) rungtyje.
1983 m. Žalgirietis V.Strolia tapo čempionu sąjunginėse „Trud“ pirmenybėse 20 km individualioje rungtyje, o jo komandos draugas Z.Andriušanec iškovojo aukštą 2 –ą vietą, tose pačiose varžybose žalgirietis G.Černiauskas užėmė 8 –ą vietą, tuo pačiu įvykdydamas TSRS sporto meistro normatyvą.
1983 m. A.Šalna TSRS čempionate 20 km distancijoje tapo čempionu. O 1983 ir 1985 metais Pasaulio čempionate estafetėje 4 x 7,5 km A.Šalna tapo čempionu.
1984 m. žiemos Olimpinėse žaidynėse (toliau OŽ) Jugoslavijoje (Sarajevo) A.Šalna estafetėje 4 x 7,5 km tapo Olimpiniu čempionu.
Kauno KKI (dabar Lietuvos kūno kultūros akademija) dėstytojui ir A.Šalnos treneriui A.Jakubauskui 1984 m. suteiktas LTSR nusipelniusio trenerio vardas.
1984 m. R.Blaževičiui ir R.Glazauskui buvo suteikta Tarptautinė biatlono teisėjo kategorija.
1985 m. Dinamietis J.Gotovskij sąjunginėse Dinamo pirmenybėse Sverdlovske užėmė 9 –ą vietą ir įvykdė TSRS sporto meistro normatyvą.

1982 m. Krasnojarskas, Algimantas Šalna 1982 m. Krasnojarskas, Lietuvos biatlonininkų delegacija TSRS spartakiadoje 1984 m. Olimpinis čempionas Algimantas Šalna

IX dešimtmetyje biatlonininkai buvo ruošiami Ignalinoje, Vilniuje, SD „Dinamo“, SD „Žalgiris“, SD „Nemunas“, žiemos sporto šakų vaikų sporto mokykloje (Vilnius). Buvo vykdomos respublikos čempionatas, draugijų pirmenybės, biatlonas buvo ir studentų pirmenybių programoje (tuo metu biatloną kultivavo Vilniaus bei Kauno aukštosios mokyklos). Dirbo 13 etatinių trenerių. 1984 m Lietuvoje buvo apie 200 biatlonininkų, iš jų: 1 nusipelnęs, 1 tarptautinės klasės ir 21 sporto meistras. Tuo metu populiariausia biatlono trenerė buvo J.Stašelienė. Tačiau nuo 1985 m. biatlono populiarumas blėso, kai aktyvųjį sportą paliko geriausi biatlonininkai: St.Radziulis, M. ir B.Kačanovskiai, M.Velička, K.Medvedevas, P.Naumovas, V.Rimašius, E.Lechovičius, Z. Andriušanec, V.Strolia, G. Černiauskas ir kiti.
1989 m. reorganizuojant Dinamo draugiją, uždarytas joje kultivuotas biatlonas. Trys šios draugijos treneriai pradėjo dirbti Vilniaus Sietyno sporto mokykloje prie švietimo skyriaus. Pasikeitė darbo sąlygos, finansavimas, aprūpinimas inventoriumi. Prie rinktinės vairo stojo nauja trenerių karta. Biatlonininkų kalvės centras persikėlė į Ignaliną.
1989 m. G.Jasinskas Permėj tapo TSRS jaunimo čempionu 10 km sprinto rungtyje.
1992 m. Albertville Winter Olympic Games, Kazimiera Strolienė 1992 m. Albertville Winter Olympic Games, Kazimiera Strolienė po finišo 1992 m. Lietuvos atstovai Albertville Winter Olympic Games

1992 m. Lietuvos atstovai pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo dalyvavo žiemos Olimpinėse žaidynėse Albervilyje: K.Strolienė (geriausias rezultatas 27 vieta sprinto 7,5 km rungtyje) ir G.Jasinskas, kuris 20 km varžybose užėmė net 19 vietą.
1994 m Lilehamerio (Norvegija) Olimpinėse žaidynėse irgi startavo tie patys sportininkai. K.Strolienės rezultatas buvo 48 -ta vieta sprinto rungtyje ir 62 -ta vieta individualioje (15 km) rungtyse, o G.Jasinskas užėmė 55 –tą vietą sprinto (10 km) ir 58 -tą individualioje (20 km) rungtyse.
1992 m. Albertville Winter Olympic Games (iš kairės - Vilius Repšys, iš dešinės - Ričardas Panavas, Gintaras Jasinskas, Kazimiera Strolienė) 1994 m. Lillehammer Winter Olympic Games, Gintaras Jasinskas (pirmas iš dešinės) 1996 m. Oserblie, Gintaras Jasinskas

1998 m Nagano (Japonija) Olimpiadoje dalyvavo L.Barila, geriausią rezultatą – 43 vietą – pasiekęs 20 km varžybose, o sprinto rungtyje – 59-tą vietą.
1999 m. vilnietis L.Barila Pasaulio čempionate Suomijoje užėmė 27 –tą vietą sprinto (10 km) rungtyje.
2000 m Ignalinos moksleivių namų auklėtinis I.Ščekočichinas Lenkijoje vykusiame Europos čempionate jaunimo gr. iškovojo 3-ią vietą persekiojimo (12,5 km) rungtyje. Tais pačiais metais Pasaulio jaunimo čempionate Austrijoje iškovota 10-ta vieta irgi persekiojimo (12,5 km) rungtyje.
2002 m. Solt Leik Sityje (JAV) vykusiose žiemos Olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavo L.Barila (geriausias rezultatas 62 vieta 20 km ind. lenktynėse ) ir D.Rasimovičiūtė (geriausias rezultatas 66 vieta sprinto rungtyje).

1998 m. Nagano Winter Olympic Games, Liutauras Barila 2002 m. Salts Lake Winter Olympic Games, Diana Rasimovičiūtė 2002 m. Salt Lake Winter Olympic Games, Liutauras Barila

2003 m. Visagino KKSC atstovė V.Lagun Lenkijoje vykusiame Pasaulio jaunimo čempionate užėmė 10-tą vietą individualioje 10 km rungtyje.
2005 m. ignalinietė D.Rasimovičiūtė Suomijoje vykusiame Pasaulio jaunimo čempionate iškovojo aukštą 5 –tą vietą sprinto (7,5 km) rungtyje. 2005 m. Lietuvos biatlono federacija gavo teisę organizuoti tarptautinę IBU-UNESCO stovyklą sportininkams ir treneriams.


2005 m. Ignalina, IBU-UNESCO stovykla 2005 m. Ignalina, Lietuvos biatlono čempionatas

2006 metais Turine (Italija) vykusiose žiemos Olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavo K.Zlatkauskas (geriausias rezultatas 90 vieta sprinto rungtyje) ir D.Rasimovičiūtė. Diana užėmė 18 vietą sprinto rungtyje - tai aukščiausias pasiekimas po nepriklausomybės atkūrimo ir Lietuvos atstovų savarankiško dalyvavimo OŽ.
2007 m. D.Rasimoviciūtė per Pasaulio taurės etapo (PTE) varžybas Slovėnijoje užėmė geriausią lietuvių sportininkų rezultatą PTE - 11-tą vietą, o po 2006/2007 metų varžybinio sezono bendroje Pasaulio reitingavimo įskaitoje - 59-ta.

2006 m. Torino Olympic Winter Games, Karolis Zlatkauskas 2006 Torino Winter Olympic Games, Diana Rasimovičiūtė 2006 m. Torino Olympic Winter Games, Diana Rasimovičiūtė

Iki 1996 m. biatlonas priklausė slidinėjimo federacijai.
1996 m. įkurta Lietuvos biatlono federacija (toliau LBF). Pirmasis prezidentas – V.Žakaitis (1996-1998), generalinis sekretorius – B.Baronas (1996-1997).
Nuo 1998 m Lietuvos biatlono federacijos prezidentas buvo K.Vitkus, generalinis sekretorius – V.Repšys.
2004 metų rudenį Lietuvos biatlono federacijos prezidentu išrinktas A.Daugirdas, generalinis sekretorius – V.Repšys.
2006 - 2008 m. generalinis sekretorius R.Griaznovas.
2008 m. per rinkiminę konferenciją prezidentu perrinktas A.Daugirdas, o generaliniu sekretoriumi paskirtas – A.Leškevičius.
2007 metais biatloną Lietuvoje kultivavo 150 sportininkų, kuriuos treniruoja 10 trenerių Ignalinoje, Visagine, Vilniuje, Anykščiuose ir Nemenčinėje.

Vienintelė biatlono bazė (riedučių trasa su šaudykla) - Ignalinoje. LBF turi savo internetinę svetainę (www.biathlonLTU.com), kurioje yra patalpinama visa aktuali šios sporto šakos informacija sportininkams, mėgėjams bei fanams.


2007 m. Lietuvos jaunimo rinktinė 2007 m. Otepaa, Pasaulio vasaros biatlono čempionatas, Mindaugas Kovoliūnas (jaunimo gr.) 2008 m. Rupholding, Pasaulio jaunimo čempionatas, Mindaugas Kovoliūnas




Rėmėjai







© 2009 Lietuvos biatlono federacija. Visos teisės saugomos.
sprendimas: e-puslapiai.lt