0
lt
0

Kalendorius


«2019 lapkritis»
P A T K P Š S
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  


Šiandien

įvykių nėra.

Artimiausiu metu

įvykių nėra.

Bendraukime!

images_1.jpg

Tarptautinė biatlono sąjunga

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas

main_logo.png

Kūno kultūros ir sporto departamentas

irfnlv6681.png

Lietuvos antidopingo agentūra

Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP)

KASP_raides_zenklas_1_1.png

Blogas
R.Suslavičius: Įspūdžiai iš 2015-2016 metų sezono. II dalis.
2016-08-15 20:43

Herbas. Lietuviškas herbas Vytis išties gražiai derėjo prie mūsų parėjusio sezono apšilimo aprangos. Daug neišsiplėsiu apie šitą temą, bet tiesiog pridėsiu nuotrauką kaip visa tai atrodo. Kartais net pasvarstau, jog istorinė vėliava su vyčiu kur kas labiau reprezentuotų mūsų šalį nei dabartinė trispalvė...

DSC_0177_1.JPG

Vytis ant mūsų komandos aprangos.

Ignalina. Nedidelis miestelis šiaurės rytų Lietuvoje, tačiau labai svarbus biatlonui. Būtent Ignalinoje mes dažniausiai stovyklaujame jei nevykstame į užsienį. Lietuvos žiemos sporto centro bazėje vyksta ir pagrindinės Lietuvos biatlono varžybos. Praėjusį sezoną mes čia turėjome keturias treniruočių stovyklas, taip pat startavome tiek rugpjūčio, tiek rugsėjo mėnesiais vasaros biatlono čempionate. Sąlygos vasaros metu treniruotis tikrai geros, nors dar praėjusį sezoną teko naudotis senosios šaudyklos privalumais ir trūkumais, tačiau šį sezoną pavyko išbandyti ir naująją biatlono šaudyklą, tad Ignalina tapo pilnaverčiu biatlono centru mūsų sudėtingoje pasiruošimo schemoje.

JAV. Su keliavimu į Jungtines Amerikos Valstijas buvo susidariusi įdomi situacija. Dar prieš prasidedant sezonui buvo kalbama, kad į du etapus vykstančius kitapus Atlanto turėtų vykti B komandos nariai jei šiems pavyks įvykdyti pasaulio taurės normatyvus, tačiau vaikinams nepavyko to padaryti, o mes su Vytautu gavome progą nuvykti į šiuos du etapus Kanadoje ir JAV. Jungtinėse Amerikos Valstijoje prieš tai nebuvau, tad kelionės į šią šalį laukiau. Prisipažinsiu, kiekviena nauja šalis, kiekvienas naujas biatlono centras tarsi šviežias oro gurkšnis, nes startuoti tokioje vietoje, kurioje jau buvau virš dešimt kartų, nebekelia jokių naujų įspūdžių. Smagu pažinti visiškai kitokią kultūrą nei mums įprasta Europoje ir tuo pačiu tarsi labiau atitolti nuo įprastos varžybų ar treniruočių rutinos. Šalis taip patiko, kad per pavasario atostogas aplankiau dar kartą.

12744212_1077665752267262_8271270502402925380_n_1.jpg

Lietuvos delegacija JAV prie amerikiečiams įprasto mokyklinio autobusiuko!

Kelionės. Praėjusiais metais turėjome keletą įsimintinų kelionių. Viena iš tokių buvo į Rumuniją. Važiavome mikroautobusu per Lenkiją, Slovakiją (čia stojome nakvynei), Vengriją ir galiausiai nemažą gabalą pačios Rumunijos. Daugelyje vietų teko pabuvoti pirmą kartą, o štai grįžtant atgal nusprendėme nuo Vengrijos sostinės važiuoti link Austrijos ir ten jau keliauti žinomais keliais. Bėda mus užklupo netikėtai, mat būtent tą dieną Austrija uždarė sieną su Vengrija dėl migrantų krizės. Nusidriekė 130 kilometrų nejudanti eilė iki sienos, o mes buvome pačioje jos gale. Maršrutą greitai perplanavome ir kelis šimtus kilometrų pravažiavę šunkeliais sėkmingai per Slovakiją keliavome toliau namo. Ne ką mažiau įdomi kelionė susiklostė vykstant iš pasaulio taurės etapo Kanadoje į JAV. Turėjome du skrydžius: Calgary – Toronto ir Toronto – Boston. Atskridę į Torontą gavome informaciją, kad dėl sniego audros visi šios dienos skrydžiai į Bostoną atšaukti. Mūsų, slovakų ir kazachų komandos įstrigo oro uoste. Laimei pavyko su varžybų organizatorių pagalba užsakyti didelį autobusą, kuris visus, per naktį įveikęs 1200 kilometrų, nuvežė iš Toronto į Presque Isle miestelį, kuriame vyko JAV pasaulio taurės etapas.

Laisvalaikis. Ką mėgstu veikti laisvu nuo treniruočių metu? Jei tai ilgesnis tarpas tarp stovyklų, tai – keliauti. Nesvarbu ar tai būtų pusdienio kelionė į Medininkų pilį, ar kelių dienų kelionė su draugais po Baltijos šalis, ar ilgesnė kelionė po Alpes su tėvais ir sužadėtine Simona. Stovyklų metu, kuomet nesitreniruoju ir nerašau blog‘o įrašo, dažniausiai studijuoju žemėlapius, žiūriu filmus ar žaidžiu kompiuterinius žaidimus. Be abejo, stengiuosi laisvu laiku pasidomėti ir kitomis sporto šakomis, o ypač futbolu. Esu senas Vilniaus Žalgirio sirgalius ir stengiuosi pasižiūrėti kuo daugiau jų varžybų, nors per kompiuterį tai tenka daryti kur kas daugiau, nei gyvai.

Maistas. Neatsiejama mūsų gyveno dalis. Kiekviename pasaulio ar IBU taurės etapo metu biatlono centre yra įkuriamas biatlono šeimos klubas, kuriame visi dalyviai, turintys akreditacijas, gali užeiti bei pasistiprinti ten pateikiamu maistu. Taigi, pabandysiu išrinkti vieną vietą, kurioje man praėjusį sezoną labiausiai patiko pavalgyti. Ilgai negalvojus pirmąją vietą skiriu italams ir jų ruošiamam maistui Antholzo pasaulio taurės etape dėl savo patiekalų ir užkandžių įvairovės.

Nauja. Praėjusį sezoną buvo įvesta nauja pasaulio taurės normatyvo įvykdymo tvarka. Anksčiau atsilikimas nuo lyderio buvo išreiškiamas ir procentais, o mažesnis atsilikimas nei 15 procentų reikšdavo normatyvo įvykdymą, tačiau nuo 2015 metų šį metodą pakeitė taškų sistema. Taškai yra skaičiuojami pagal tam tikrą formulę, o normatyvo riba tapo 125 (arba mažiau) taškai įvykdyti vieną kartą arba tavo trijų geriausių startų vidurkis tūrėtų būti mažesnis nei 150 taškų.

Oberhofas. Šiame Vokietijos miestelyje turėjo įvykti ketvirtasis pasaulio taurės etapas. Oberhofo biatlono centras yra vienas iš įspūdingiausių ir didžiausių, o čia susirinkdavo rekordinės minios žmonių. Keletą metų iš eilės organizatoriai turėjo problemų dėl ne visai žiemiškų orų ar itin tiršto rūko, tačiau 2016 metais vokiečiai buvo bejėgiai prieš negailestingus orus. Pliusinė temperatūra ir ištisai pliaupiantis lietus neleido turėti nei natūralaus, nei pasigaminti dirbtinio sniego. Etapas buvo galiausiai perkeltas į kitą Vokietijos biatlono centrą Ruhpoldinge.

Psichologija. Štai toks žodis man lenda į galvą, kuomet prisimenu savo šaudymo nestabilumą pirmojoje sezono pusėje. Gruodžio mėnesį varžybose šeštadienį IBU taurėje sprinto rungtyje šaudau be klaidų, važiuoju atgal į pasaulio taurės etapą ir sekančią dieną startuoju estafetės varžybose. Pataikymo procentas – vos 37,5. Sausio mėnesį istorija vėl kartojasi... Prisipažinsiu, startuodamas pasaulio taurės varžybose pradedu jausti kažkokią įtampą, skubėti arba būnu visiškai pasimetęs, o štai IBU taurėje be jokios įtampos sau atlieku veiksmus, taip kaip ir per treniruotes dirbu. Džiugu tik tiek, kad įtampa nuslūgo išvykus startuoti į Š.Amerikos etapus ir ten pavyko stabilizuoti šaudymą, taigi antrosios sezono pusės šaudymas džiugino kur kas labiau.

Rumunija. Dar viena šalis, kurioje praėjusį sezoną lankiausi pirmą kartą. Rumunijoje rugpjūčio pabaigoje turėjome trumpą treniruočių stovyklą ir dalyvavome Pasaulio vasaros biatlono čempionate. Gyvenome uždaroje sporto centro teritorijoje, kurioje buvo net keli viešbučiai, biatlono šaudykla, riedslidžių trasa, futbolo stadionas, teniso kortai, tad įprastos Rumunijos matėme nedaug. Kas liečia patį sporto centrą, kuriame gyvenome, tai viskas buvo pakankamai aukštame lygyje. Žinoma, turėjome keletą ilgesnių treniruočių, kurių metu prabėgome pro paprastus vietinius kaimelius ir gyvenvietes. Iš pirmo žvilgsnio skurdoka aplinka, tačiau tikrai buvo ir gražesnių vietovių. Iš Rumunijos liko ir vienas nemalonus prisiminimas - apsinuodijimas maistu.

DSC_0147_1.JPG

Sporto centro teritorija, kuriame gyvenome būdami Rumunijoje.

Startai. Čia norėčiau truputį pašnekėti apie savo praėjusio sezono geriausius ir blogiausius startus. Pradėsiu nuo blogiausių. Pirmojo IBU taurės etapo varžybose Švedijoje antrasis sprintas man susiklostė gana tragiškai. Prašoviau šešis kartus iš dešimties galimų, pralošiau virš šešių minučių lyderiui. Pirmoji estafetė praėjusiame sezone Hochfilzene buvo košmariškiausias mano startas apskritai. Vos 37,5 pataikymo procentas ir užleistos pozicijos latviams, suomiams, net serbams. Gėda iki šiol prisiminus. Estafetės varžybos Antholzo etape, taip pat, nebuvo geros. Paskutiniame šaudyme neatlaikiau įtampos, „užsidirbau“ baudos ratą ir į priekį praleidau suomius bei rumunus. Kurie startai man buvo geriausi? Aišku, abu IBU taurės etapai Ridnaune, Italijoje. Ten startavau dviejuose sprintuose ir šaudžiau identiškai – be klaidų. Apmaudu, kad abu kartus pritrūko kelių sekundžių iki patekimo tarp 60-ies geriausių ir persekiojimo rungties. Džiaugiuosi ir savo asmeniniu pasirodymu estafetėje Pasaulio čempionate Osle. Pavyko susitvarkyti su įtampa, šaudyti gerai bei pagerinti mūsų komandos poziciją per vieną vietą. Iš dalies neblogas startas buvo ir Pasaulio vasaros čempionate Rumunijoje persekiojimo rungtyje, kur pavyko iš 41 vietos pakilti į 29 vietą.

Šaudymas. Ką sako skaičiai apie mano praėjusio sezono šaudymą? Statistika paprasta: bendras šaudymo pataikymo procentas – 73,2 (gulint – 74,2%, stovint – 72,1%). Man jis nėra patenkinamas ir tikslas buvo bent 80 % riba. Jei nagrinėti detaliau, tai estafetės rungtyse šaudžiau tik 60,8 %, o asmeninėse – 80,8 %. Jei žiūrėti tik IBU taurės šaudymo statistiką, tai būtų lygiai 80 %, o jei tik pasaulio taurės varžybose – 66,4 %. Štai tokie skaičiai ir jie manęs visiškai netenkino, tad šį sezoną daug dirbu, kad artėjančiame varžybų sezone būčiau gerokai taiklesnis.

DSC_0418_1.JPG

Šaudymo treneris Aliaksandras rodo kur skriejo šūviai.

Tikslas. Koks buvo mano sezono svarbiausias tikslas? Jei atvirai didelių asmeninių tikslų treniruojantis su A komanda pirmus metus nekėliau. Svarbiausia buvo kaip įmanoma svariau prisidėti renkant nacijų taurės bendrosios įskaitos taškus. Tokie taškai pagal užimtas vietas suteikiami trims geriausiems šalies sportininkams sprinte ir asmeninėse lenktynėse bei visose estafetėse. Mūsų didysis tikslas yra patekti tarp 20-ies geriausių šalių Olimpiniais atrankos metais (2016-2017 metų varžybų sezonas), o praėjęs sezonas buvo tarsi generalinė repeticija, tarsi bandymas pasižiūrėti ar mes galime. Susiklostė sezonas taip, kad po paskutinio pasaulio taurės etapo mes įšokome į 20-ą vietą nacijų taurės įskaitoje, tad laukia intriguojantis 2016-2017 metų sezonas.

Užduotis. Praeitais metais organizavau nemažai konkursų federacijos Facebook paskyroje, o likę A komandos nariai kartas nuo karto gaudavo užduotį – burtu keliu išrinkti nugalėtoją. Pridėsiu fotografiją kaip viskas atrodė.

DSC_0194_1.JPG

Gabrielė padeda išsiaiškinti konkurso nugalėtoją.

Varžybos. Praėjusį sezoną dėl įvairiausių aplinkybių turėjau ne per daugiausiai varžybų. Žiemą teko sustartuoti 18 kartų, o dar septynis kartus startavau vasaros biatlone. Praeitais metais turėjau ir vieną, ne su biatlonu susijusį, startą – bėgau 10 kilometrų DNB ir NIKE organizuojamame bėgime Vilniuje gegužės mėnesį (kam įdomu, tai bėgimo laikas – 37.40). Žinoma, treniruočių stovyklų metu turėjome keletą kontrolinių startų tarpusavyje. Dabar jei gerai pamenu tokių buvo iš viso trys.

Zonos. Prisipažinsiu, kad su šia raide teko pavargti. Taigi, grįžtame prie zonų. Mūsų širdies ritmo suskirstymas į tam tikras zonas yra neatsiejama treniruočių dalis. Praėjusį sezoną atėjus treneriui iš Estijos testų pagalbą nustatėme kiekvieno komandos nario širdies ritmo zonas individualiai. Pateiksiu čia savąsias (šį sezoną buvo mažumėle pakoreguotos):

1) 100 – 120 širdies tvinksnių per minutę.

2) 121 – 151

3) 152 – 168

4) 169 – 178

5) 179 – maks. (teoriškai 195)

Toliau treneriui tampa kur kas paprasčiau gauti norimą efektą iš kiekvienos treniruotės. Belieka sportininkui nurodyti kokiu intensyvumu, kokioje zonoje jam reikėtų atlikti visą treniruotę ar jos tam tikras dalis.

Žiema. Praėjusį sezoną žiema Lietuvos vėl nepalepino gausiu sniegu. Eilinį kartą nacionalinį čempionatą teko vykdyti pas broliukus latvius Madonoje. Liūdna, kad pastaruosius metus Ignalinoje veikė dirbtinio sniego trasa, kurioje varžybas būtų tikrai pravedę mūsų federacija, tik bėda, kad naujoji šaudykla dar negalėjo būtų eksploatuojama, o jei būdavo veikianti senoji – tai ten sniego trūkumas. Vis dar pamenu paskutines biatlono varžybas Lietuvoje žiemą – tai buvo 2011 metais... Tačiau naujosios šaudyklos atidarymas viliuosi šias problemas išsprendė.

Apie praėjusį sezoną tiek. Dėkoju visiems skaičiusiems.


Komentarai (0)


Vardas, pavardė:


Komentaras (iki 3000 simbolių):


Įveskite saugos kodą:







Rėmėjai







© 2009 Lietuvos biatlono federacija. Visos teisės saugomos.
sprendimas: e-puslapiai.lt